Laimės receptas? Mhm…

Šiais neribotų galimybių, nuolatinės dinamikos, „sėkmingo žmogaus“ mados laikais daugelis mūsų keliame sau klausimą – kurgi slypi ta tikroji laimė? Kiekvieną sekundę gauname daugybę naujos informacijos, anksčiau buvusios visuomenės vertybės keičiasi, todėl ne vieno galvoje susijaukia mintys beieškant „tikrojo“ savo gyvenimo kelio, „tikrųjų“ vertybių. Neribotos galimybės panaikina ribas, dabar panorėję galime užsisakyti lėktuvo bilietus ir po savaitės jau rūkyti cigarą Kuboje, medituoti Tibete ar dalyvauti safaryje Afrikoje. Arba įsidarbinti reporteriu Irake, gelbėtoju prie Australijos krantų, kilti karjeros laiptais kokioje Manheteno finansų kompanijoje, prekiauti nekilnojamu turtu Kanadoje. Juk reikia tik labai panorėti, mintys materializuojasi. Rodos, iki pilnos laimės ko daugiau ir bereikia. Tačiau kažkodėl knygynuose graibstyte graibstomos tokios knygos kaip „Laimės paslaptis“, „Rask gyvenimo balansą“, „10 žingsnių atrasti save“ (pavadinimai išgalvoti).

Bandysiu šį paradoksą paaiškinti. 1972 – aisiais Butano karalius Jigme Singye Wangchuck kaip alternatyvą BNP (Bendrajam Nacionaliniam Produktui) sugalvojo bendrąjį laimingumo laipsnį (Gross National Happiness). Remiantis skaičiavimais sudaromi pasaulio laimingumo žemėlapiai. Aptarkime rezultatus, kurie gana įdomūs – laimingiausi žmonės gyvena pietinėse Karibų jūros valstybėse, Indonezijos salose. Šį faktą galima paaiškinti šiltu klimatu. Juk patys neretai pavydime pietų Europos gyventojams jų geros nuotaikos, atsipalaidavusio požiūrio į viską. O ir patiems ten nuvažiavus atostogų kaip mat išgaruoja visi darbiniai stresai. Kaip gi nesišypsosi kai saulė šviečia? Tačiau pažvelkime į priešingą polių. Nelaimingiausi žmonės gyvena nuolatinę karo būseną išgyvenančiuose Irake, Afganistane, skurdo ir konfliktų nualintose Vidurio Afrikos valstybėse ir spėkite dar kur? Ogi „svajonių ir galimybių išsipildymo“ šalyje – JAV! Paaiškindamas šį fenomeną, pritarsiu Barry Schwartz, knygos “The Paradox of Choise” autoriui. Jis teigia, kad laisvės ir galimybių kiekis atvirkščiai proporcingas laimingumo lygiui. Pavydžiui, standartinis lietuvis – tai žuvelė, kuri didžiąją dalį gyvenimo tūnojo mažame akvariume. Ištrūkus į vandenyną ji iš įpratimo dar kurį laiką plaukioja akvariumo dydžio vandens plote, tačiau ilgainiui išdrįsta išplaukti į platesnius vandenis, susiduria su naujais pavojais, naujomis taisyklėmis. Jaunos žuvelės jau gimsta vandenyne, bet tai nereiškia kad joms lengviau. Nematydamos ribų, prisiimdamos 100% atsakomybę, kuria kryptim judėti jos nėra laimingos. Taigi mano pirmasis atsakymas, kaip rasti vidinę laimę – ištyrinėkite galimybes ir prisiėmę atsakomybę už savo veiksmus apsibrėžkite ribas. Vienam tai gali būti didesnis akvariumas, kitam – visa jūra.

Antrasis laimės receptas. Čia pakalbėsiu apie laimę, kuri pasiekiama tik per visą gyvenimą. Tai siekiamybė, galutinis mūsų tikslas. Jos ieškome ilgai, galbūt net visą gyvenimą, kelias link jos nėra nei trumpas, nei lengvas. Remiantis seniausiomis žmonijos žiniomis, pasaulis susideda iš dviejų polių, pavadinkime juos „Žeme“ir „Dangumi“. „Žemėje“ mes siekiame materialinės gerovės, stengiamės užsitikrinti finansiškai aprūpintą gyvenimą. Kylame karjeros laiptais, perkame butus, statomės namus, kaupiame turtą. Tai natūralu, nes pagal Maslou poreikių piramidę visų pirma tenkiname jos apatinėje dalyje esančius poreikius. Tai fiziologija, saugumas, socializacija, o po to – pripažinimas. Tenkinant fiziologinius ir socializius poreikius mums laimės teikia užtikrintas gyvenimas ir bendravimas su kitais. Šiame nuolatinio bėgimo, veikimo, dinamikos etape laimės suteikia išoriniai laimėjimai: naujas automobilis, aukštesnės pareigos, didesnis atlyginimas. Kuriame šeimas, auginame vaikus. Esame savo darbo, įvairių klubų nariai – tai suteikia priklausymo bendruomenei, saugumo jausmą. Pašaliname vieną iš trijų didžiųjų žmonijos baimių – baimę būti atstumtam.
Tačiau anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai to nepakanka. Bendraudamas su žmonėmis, kurie gyvenime, rodos, pasiekė visko, ko tik galima buvo tikėtis, radau vieną juos vienijantį bruožą. Jie kelia klausimus. Ar tai jau viskas? Ar užauginti vaikai, pastatytas namas, užaugintas medis yra viskas, ką jie galėjo šiame pasaulyje pasiekti? Ar tokia buvo jų gyvenimo misija? Dauguma tik senatvėje suvokia, kad visą gyvenimą skubėjo, vertėsi per galvą, rizikavo tik tam, kad vidinės ramybės būseną, statiką. Iš čia išplaukia mano antrasis atsakymas – laimė yra judėjimas ir ramybė. Skamba paradoksaliai – apibrėžimas susideda iš dviejų prieštaraujančių dalykų: judėjimo ir statikos. Tačiau su tuo reikia susitaikyti, nes šie abu poliai yra būtinos laimės dedamosios. Be ėjimo ir ieškojimo nerasime ramybės arba bent jau jos nevertinsime. Gyvenimas mums duotas tam, kad viską palaipsniui preitume, išsiugdytume patirtį, išmoktume pamokas. Kito kelio nėra. Todėl eikite ir tiesiog gyvenkite, laimė ateis savaime, kai jūs jos nusipelnysite!

Kam dar negana, galiu pateikti trečiąjį laimės receptą. Per savo gyvenimą pereiname per keturias egoistiškumo fazes. Iš pradžių siurbiame į save ir savo aplinką visus įmanomus resursus. Prisipildę ištiesiame plačiai rankas ir leidžiame savo sankaupomis pasinaudoti aplinkiniams. Po to seka chaoso laikotarpis, kai mūsų viduje vyksta egoizmo ir altruizmo kova. Paskutinė stadija – balansas. Ją galima laikyti laime. Mes natūraliai keliaujame per visas fazes svarbiausia yra kiekviename žingsnyje įžvelgti prasmę. Pavyzdžiui, turėdamas svajonę tapti odontologu, turi ilgus metus mokytis, dirbti jo padėjėju. Tikslo turėjimas, savo veiklos įprasminimas irgi yra laimė.

Ketvirtasis laimės receptas. Dėmesio! Tai trumpiausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis kelias. Jis vadinamas gebėjimu gyventi „čia ir dabar“, iš kiekvieno gyvenimo momento pasiimti viską, kas geriausia. Visiškai nesvarbu, ar jūs tvarkote sodą, skaitote knygą ar vykdote darbinį projektą. Tiesiog gyvenkite ta akimirka, susilaikykite nuo bet kokių pašalinių minčių. Pavyzdžiui, rašydamas šį straipsnį dabar laikau ant kelių kačiuką, kuris kaip ir maži vaikai negalvoja, iš kur jam reikės rytoj paimti maisto, nekelia klausimo ar užaugęs galės išbėgt į lauką „palakstyti“. Tiesiog žaidžia, vaikosi musę, tyrinėja aplinką, o pavargęs užmiega. Jam visiškai nesvarbu, kad dar ne naktis ir jam dar „nereikia“ miegoti. Tiesiog yra „čia ir dabar“. Pasimokykim iš jo, pasimokykim iš savo vaikų. Jei pusryčiaujate, tai tik apie valgymo procesą ir galvokite, jei bėgiojate parke – stebėkite gamtos harmoniją, visas problemas palikite nuošalyje. Išplaukia dar vienas vidinės laimės apibrėžimas – vidinė laimė yra negalvojimas apie ją!

Tiek trumpai apie visų mūsų siekiamybę – laimę. Man laimė yra judėjimas ir ramybė, tai nuolatinis išėjimas iš „komforto zonos“, ieškojimas su tikslu kažkada surasti ramybę. Tačiau tai ne jūsų laimė, jos jums reikės patiems paieškoti. Kad palengvinčiau pateikiu keletą kitų apibrėžimų:
Laimė – tai atsakomybės už save prisiėmimas ir ribų nusistatymas;
Laimė – tai balansas tarp egoizmo ir altruizmo;
Laimė – tai tikslų turėjimas, savo veiklos įpraminimas;
Laimė – tai gyvenimas „čia ir dabar“;
Laimė – tai jos neieškojimas ;
Laimė – tai buvimas savimi ir tarp savų.
Laimė – tai turtas ir materialinė gerovė.
Laimė – pripažinimas ir bendravimas.
Laimė – tai jausmas, kad esi reikalingas.
Laimė – susigyvenimas su savimi.
Laimė – tai savęs nugalėjimas, baimių įveikimas.
Laimė – tai aiškumo, užtikrintumo ir saugumo jausmas.
Laimė – tai nuolatinė dinamika, naujų dalykų atradimas.

Paskutinis žingsnis – sudarykite savo laimės receptą ir juo vadovaukitės:

Jūsų laimės receptas:

Sėkmės!
Laurynas Pečkaitis

Coaching. Viskas prasidėjo nuo teniso…

Sveiki, esu Laurynas Pečkaitis, Success.lt lektorius, projektų vadovas, „North European Coaching Association“ valdybos narys. Tiek darbe, tiek asmeniame gyvenime naudoju coaching, metodą, kuris padeda išsikristalizuoti savo tikruosius norus, išsikelti tikslus ir juos pasiekti per minimalų laiką. Vakarų valstybėse bene kiekvienas karjeros siekinatis asmuo turi savo coach (trenerį), Lietuvoje – tai dar naujovė. Taigi, kas tas paslaptingasis coaching?

Viskas prasidėjo nuo… teniso. Kaip Timothy Galwey aprašo knygoje „Inner Tennis Game“ kartą jis treniravo turtingų tėvų sūnelį. Šis nebuvo nei talentingas, nei pats rodė didelį norą išmokti žaisti, tiesiog tėvai, norėdami vaikui suteikti prasmingą veiklą, mokėjo už jo treniruotes. Procesas gerų rezultatų nedavė, nes vaikas vangiai kartojo taisyklingus teniso judesius, smūgiavimo technikas. Treneriui kilo mintis leisti vaikui pačiam spręsti, koks mokymosi būdas jam geriausias. Tiesiog liepė stebėti kamuoliuką ir stengtis jį atmušti, negalvojant apie smūgio taisyklingumą. Ir ką jūs manote? Rezultatai buvo stulbinantys. Treniruojamasis beveik kaskart atmušdavo kamuoliuką ir tiksliai nukreipdavo į kitą aikštelės pusę. Mokymasis pasirodė efektyvesnis nei mokymas. Iškilo klausimas, kad galbūt ne tik tenise, bet ir kitose srityse žmogus gali pasiekti geriausių rezultatų būdamas savimi, atsipalaidavęs, nesilaikydamas kažkokių „teisingų“ taisyklių ar normų? Iš tiesų, kiekvienas mūsų esame individualus, su savo autentiška patirtimi, realybės suvokimu todėl tik patys savyje galime rasti atsakymus į mums aktualius klausimus. Tai pagrindinė coaching idėja. Jau keletą dešimtmečių coach specialistai dirba su klientais ir lydi juos link asmeninių tikslų įgyvendinimo (tiesa, kaip profesija coaching pripažintas tik prieš nepilną dešimtmetį). Coaching specialistas daro prielaidą, kad klientas pats yra pakankamai patyręs, protingas, atsakingas, kad priimtų sprendimus, rastų atsakymus į sau rūpimus klausimus. Coach funkcija – panaudojant specialias klausimų metodikas leisti klientui „atsiverti“ ir pajutus dalykus, kurie labiausiai klientą motyvuoja, jį nukreipti šia linkme. Toliau klientas išsikelia „vežantį“ tikslą ir su specialisto pagalba sudaro planą jo pasiekimui. Coaching profesionalo darbas – stebėti pažangą, klientą palaikyti ir motyvuoti kelyje į sėkmę. Coaching kelia, ugdo atsakingumo jausmą už savo siekiamus tikslus ir jų rezultatus, nes jame svarbiausia – klientas.

Šiuo metu žodis „coaching“ Lietuvoje yra tapęs mados dalyku. Tačiau tai nereiškia, kad turime daug specialistų. Sunku atsirinkti sau tinkamą coach specialistą, nes dažnai šios profesijos atstovai atlieka visų krypčių coaching. Tuo tarpu pasaulyje kiekvienas konsultantas turi sau artimą kryptį ir joje tobulėja. Coaching rūšys: gali būti karjeros, efektyvumo, gyvenimo, mažo verslo arba vadovų coaching. Metodą galima naudoti kasdieniniame gyvenime: auklėjant vaikus, sprendžiant suaugusių problemas. Aš jį taikau visur ir visada, tai tapo mano profesine liga. Stebėdamas žmonių, kuriems padedu jų kelyje į sėkmę, pažangą kaskart iš naujo stebiuosi, kiek daug jis gali pasiekti, kokiais neišsemiamais resursais gali pasinaudoti.
Todėl noriu, kad kiekvienas jūsų pajustumėt coaching „skonį“. Ar pasiruošę? Jei taip, paimkite popieriaus lapą ir jame nubraižykite apskritimą. Suskirstykite jį į aštuonias lygias dalis, kiekvienai daliai priskirdami vieną iš aštuonių šiuo metu jums svarbiausių dalykų. Sudarysite savo „vertybių ratą“. Pavyzdžiui, mano rato sudedamosios yra tokios: šeima ir draugai, romantiški santykiai, karjera, finansai, laisvalaikis, asmeninis tobulėjimas, sveikata ir fizinė aplinka. Labai svarbu, kad surašytumėt savo vertybes, dalykus, kurie šiuo metu daro didžiausią įtaką jūsų gyvenime. Pavyzdžiui, laisvalaikį galite skirstyti į šokių pamokas, keliones ir sporto klubą, jei šioms sriims santykinai skiriate daugiau laiko. Antras žingsnis – kiekvienai vertybei suteikite balus dešimtbalėje sistemoje pagal jūsų pasitenkinimą toje srityje. Pavyzdžiui, jūsų šeimyninė padėtis jus tenkina, todėl jai suteikiate 8 – 9 balus. „Torto dalyje“ skirtai šeimai nubrėžkite puslankį, kuris bus netoli išorinio rato. Balai skaičiuojami nuo apskritimo vidurio, todėl, jei pavyzdžiui, finansinė padėtis jus tenkina tik 2 balais, tai puslankis bus arčiau vidurio. Pabaigę užduotį pamatysite, kaip vizualiai atrodo jūsų gyvenimo ratas. Ar jis apvalus? O galbūt kampuotas? Tai ar sklandžiai gali tekėti gyvenimo vaga jei riedate kampuotu ratu?
Sekantis žingsnis – išsirinkite sritį ar kelias sritis, kurias labiausiai norite pagerinti. Išsikelkite tikslą, pavyzdžiui, pasiekti dešimtuką asmeninio tobulėjimo srityje. Labai svarbu aiškiai įsivaizduoti, kaip atrodys pasiektas tikslas, ką jūs jausite, ką žinosite, ką matysite pasiekęs norimą rezultatą. Vėliau tikslą suskaidykite į smulkesnius tikslus, susidarykite planą, konkrečius žingsnius, kuriuos atliksite. Aš pats savo gyvenimo ratą esu užsikabinęs ant spintos, matomoje vietoje, todėl kiekvieną dieną jis man primena ką kuriose srityse man labiausiai reikia tobulėti. Siūlau ir jums taip padaryti.
Po savaitės/ mėnesio iš naujo įvertinkite sritis, ties kuriomis dirbote. Jūsų ratas suapvalėjo? Sveikinu! Koks geras jausmas, ar ne? Gal jūs jau pasiruošęs dirbti su visomis vertybėmis iš karto? Išsikelkite naujus, dar toliau siekiančius tikslus ir vykdykite sau iškeltus įsipareigojimus. Jei pačiam tai sunku padaryti, parašykite į laurynas@success.lt, mielai padėsiu.

Daugeliui mūsų per gyvenimą yra kilę minčių apie pašaukimą. Koks mano svajonių darbas? Kokia veikla turėčiau užsiimti, kad ji neatsibostų? Tokie ir panašūs klausimai kamuoja ne vieną mūsų. Coaching čia ateis į pagalbą. Pristatau metodą, kuris padės išsikristalizuoti savo tikruosius norus ir rasti būdą, kaip kuo daugiau laiko skirti dalykams, kuriuos jums patinka daryti.
Pirmiausia parašykite elektroninius laiškus artimiausiems savo draugams, žmonėms, kurie jus gerai pažįsta ir kuriais pasitikite. Paprašykite jų surašyti jūsų geriausias savybes, unikumus, talentus, bruožus, kurie jus išskiria iš aplinkinių. Pačiam sunku objektyviai save vertinti, todėl žvilgsnis „iš šono“ yra puikus sprendimas. Kol laukiate atsakymų, prabėkite mintimis pro savo ligšiolinį gyvenimą ir surašykite dešimt įsimintiniausių  patirčių. Pavyzdžiui, man daugiausia džiaugsmo sukėlė seminaras, kurį vedžiau Šiaulių moksleiviams, pirmoji meilė, šuolis parašiutu, krepšinio laimėjimai ir tt.
Sekantis žingsnis – bendrų dalykų radimas. Dar kartą peržvelkite abu sąrašus ir raskite penkias sąsajas. Pavyzdžiui, jei pažįstami išskiria jūsų norą laimėti, tai galima sieti su jūsų iškovotais trofėjais sportinėje veikloje. Kai turėsite penkias sąsajas, aprašykite kiekvieną jų minimum 25 žodžiais ir palikite 2 savaitėms „susigulėjimui“.
Trečia – po dviejų savaičių dar kartą perskaitykite savo apibrėžimus ir viską suveskite į vieną tikslą. Tai jūsų gyvenimo tikslas.
Ketvirtas etapas – sudarykite lentelę, į ją įtraukdami 50 dalykų, kuriuos dažniausiai atliekate per eilinį savo mėnesį. Tai gali būti profesinės užduotys, laisvalaikio veiksmai. Tiesiog tai, ką dažniausiai atliekate. Kiekvienam jų suteikite spalvą. Žalia spalva pažymėkite veiksmus, kuriuos jūs atliekate su malonumu, kurie padeda atskleisti jūsų tikrąjį talentą. Geltona – tai sritys, kuriose esate patyręs, iš jūsų reikalaujama, kad tai atliktumėt, galbūt jums net patinka tai daryti, tačiau tai nėra jūsų tikrasis pašaukimas. Raudona yra tai, ką jūs darote tik išorinių aplinkybių verčiamas.
Po to sudarykite planą, kuriame numatytumėte, kaip atsisakyti raudonai pažymėtų veiksmų ir kiek įmanoma sumažinti geltonai pažymėtų. Jei, pavyzdžiui, didžioji dalis su jūsų profesija susijusių darbų yra raudoni, reikėtų susimąstyti apie darbo keitimą.
Bet kokiu atveju liks bent 20% būtinų darbų, kurie nesusiję su pašaukimu ir visiškai neteikia malonumo. Išsirinkite sprendimą, kaip su jomis susitvarkysite. Pirmasis būdas – paprasčiausiai tapkite geresni veikloje, kuri yra būtina, tačiau nemaloni. Pavyzdžiui, sąskaitų/užsakymų tvarkymas – tai kas dien darydami išmoksite viską atlikti greičiau, todėl daugiau laiko galėsite skirti maloniems dalykams.
Antras sprendimas – jūs galite rasti partnerį, kuris mielai padės jums susitvarkyti su tomis pačiomis sąskaitomis.
Ir galiausiai pabandykite apskritai tos veiklos atsisakyti. Ką prarasite? Galbūt nauda daug kartų didesnė už netektis? Gyvenime ir darbe galioja specializacijos dėsnis. Kuo mažiau blaškotės ir daugiau orientuojatės į vieną sritį, tuo geresnių rezultatų pasieksite.
Taip padirbėję su savimi rasite gyvenimo balansą. Yra tik vienas greitesnis ir efektyvesnis būdas šį tai padaryti – darbas su coaching specialistu.
Coaching – tai metodas, atnešantis visapusiškos naudos. Apibendrindamas išskyriau tokius punktus:
Skatina klientą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus;
Padeda jam atrasti „save“, išsikristalizuoti tikruosius norus ir tikslus;
Coaching siūlo pažvelgti į save „iš šono“, tuo pačiu atrandant naujų galimybių, perspektyvų;
Nukreipia tinkama linkme;
Leidžia pasiekti geresnių rezultatų per trumpesnį laiką;
Įpareigoja klientą laikytis išsikeltų tikslų ir terminų;
Motyvuoja įgyvendinti „fantastines“ svajones, tikslus;
Padeda pasiekti tai, apie ką iki šiol tik svajojote.

Coaching Lietuvoje stato pirmuosius žingsnius. Ir jie nėra lengvi, nes mūsų visuomenėje šiuo metu egzistuoja patarimų kultūra. Visi nuo mažens pratinami prie to, jog yra koks nors žmogus, kuris žino kaip geriau elgtis, ko norėti, apie ką svajoti. Tokiu būdu mes dar jaunystėje nustojome patys svajoti, patys nustatinėti tikslus ir ieškoti sprendimų. Mes priklausome nuo patarimų, taigi, išorinis pasaulis formuoja mūsų ateitį. Tačiau tikras augimas yra mumyse. Mes išnaudojame tik 5-10% viso savo potencialo. Jei pažiūrėtume į mažumą žmonių,  kurie tikrai pasiekė aukštumų (sporte, versle, mene) pastebėtume, kad jie atsiribojo nuo patarimų, nereagavo į mados tendencijas. Jie mokėsi klausyti vidinio balso ir pasitikėti juo. Coaching – būdas suaktyvinti mūsų vidinius resursus. Coaching klausimai priverčia susimąstyti apie SAVO svajones ir tikslus, jas koreguoti ir kurti asmeninį veiksmų planą. Tai yra galingiausia strategija žmogaus evoliucijoje! Aš tikiu, kad žmonės tai supras ir investuos savo laiką ir energiją į šią Lietuvai naują sferą.

Atraskite savo tikruosius norus, siekite savo tikslų ir tobulėkite padedami Coaching!

Laurynas Pečkaitis
North European Coaching Association valdybos narys

Coaching Lietuvoje įsibėgėja

Coaching Lietuvoje po truputį įgauna pagreitį. Prieš naujuosius metus buvo įkurta pirmoji Baltijos valstybėse coaching’o mokykla – Baltic Coaching Centre (BCC). Prieš savaitę Vilniuje įkurta Lietuvos Coaching Asociacija (LCA). O vakar (2008 02 07) įvyko pirmasis International Coach Federation (ICF) Lietuvos skyriaus susitikimas.

Trumpai apie ICF. Tarptautinė Coaching’o Federacija (ICF) – didžiausia pasaulyje coaching’o specialistus vienijanti federacija, nustatanti standartus visai coaching’o veiklai, akredituojanti specialistus ir objektyviai vertinanti kiekvieno iš jų veiklą. Tai profesionalių, asmeninių ir verslo coaching’o specialistų draugija, kurios tikslas yra vienyti visus pasaulio coaching’o specialistus. ICF padeda žmonėms rasti specialistą labiausiai atitinkantį jų poreikius. Skatina coaching’o kaip profesijos vystymą.

ICF padalinio įkūrimas – didelis žingsnis įsitraukiant į pasaulinę coaching šeimą.

Pirmasis susirinkimas sutraukė net 26 bendraminčius iš visos Lietuvos. Aktyviai reiškėsi, bendravo, generavo idėjas ir tikslus ne tik vakaro šeimininkai – Darius Čibonis ir Oleg Kovrikov – tačiau ir visi kiti “užsikrėtę coaching virusu”. O prijaučiančių prizmė labai įvairi – nuo Finn Petersen, jau keletą dešimtmečių turinčio master coach lygį, iki pirmuosius mėgėjiškus žingsnius žengiančio jaunimo, prie kurio ir save priskirčiau. Susirinkime dalyvavo dauguma sertifikuotų coaching trenerių (pagal ICF standartus Lietuvoje jų yra 8), konsultacinių įmonių vadovai ir lektoriai, verslininkai, visi prijaučiantys naujai pasaulinei tendencijai versle ir asmeniniame gyvenime – coaching. Kai kurie iš jų jau keletą metų savo darbe naudoja coaching metodus, yra baigę Maskvoje, Sankt Peterburgo, Airijos ir kitas coaching mokyklas, tiek ICF, tiek kitų organizacijų.

Dvi coaching organizacijos per vieną savaitę. Ar ne perdaug, paklausite. Anaiptol. Tiek LCA steigime, tiek pirmojo ICF Lietuvos padalinio susirinkimo metu priėjome bendros nuomonės, kad konkurencija tarp Lietuvos coacher’ių kol kas neįmanoma. Kuo daugiau žmonių sužinos, domėsis, mokysis, skleis coaching idėją – tuo Lietuvai bus geriau.

O plėstis tikrai yra kur. Tyrimų duomenimis 70 % profesionalių coacher’ių Europoje dirba Didžiojoje Britanijoje arba Vokietijoje. Likusi didžioji dalis – Skandinavija ir kitos Vakarų valstybės. Rytų Europa – “balta dėmė” žemyno žemėlapyje.

Aš nekalbu apie visus, kurie Lietuvoje naudoja jau mada tapusį terminą – coaching. Turiu omenyje coaching profesionalus – baigusius mokyklą, turinčius sertifikatus arba bent jau priklausančius oficialiai coaching organizacijai.

Susirinkimo metu priimtas sprendimas ICF Lietuvos padalinio internetiniame puslapyje skelbti coach trenerių duomenų bazę. Visi besidomintys galės sužinoti, kurie treneriai yra licencijuoti, kokia jų specializacijos sritis ir buvusių klientų atsiliepimai. Ši duomenų bazė įneš tvarkos Lietuvos coaching padangėje, nes leis klientams būti tikriems dėl paslaugų kokybės.

Ne mažiau svarbus iškeltas uždavinys – profesinis tobulėjimas. Kas mėnesiniai susitikimai vyks coaching principu – praktikuosimės grupelėse, vieni kitus coachin’dami, keisdamiesi vaidmenimis. Dalinsimės patirtimi, padėsim vieni kitiems išspręsti konkrečias iškilusias problemas. Tai labai svarbu pradedantiems šios profesijos atstovams, tačiau ir labiau patyrusiems profesionalams, tikiu, kad “įpūs” į galvas naujų minčių.

Oficialus organizacijos pobūdis leis lengviau atsivežti į Lietuvą pasaulinio lygio coach specialistų. Tokiu būdu iš pirmų lūpų sužinosime pasaulines tendencijas, sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria labiau patyrę mūsų kolegos. Tačiau svarbiausia – gausime progą perimti jų ilgametę patirtį.

Susirinkimo dalyvių sudėtis parodė, kad lietuviško coaching’o išskirtinis taikinys šiandien yra verslas. Tačiau tikiu, kad ateis diena, kai savo gyvenimo trenerius turės dauguma Lietuvos žmonių ir kreipsis į juos gyvenimiškais klausimais.

Padaryta graži pradžia. Reikia tik nesustoti, tobulėti ir sėti coaching’o sėklą dėl šviesesnės Lietuvos žmonių ateities.

Laurynas Pečkaitis