Vasario 24 seminarai Šiauliuose

Labas rytas,
Pasidziaugsiu seminarais (tema – Kuno kalba), kurie ivyko
Siauliuose vasario 24 d. Siauliu j. Janonio ir Didzdvario gimnazijose.

Taigi,

Lektorius (Laurynas) atvyko punktualiai, pirmasis seminaras vyko J. Janonio
gimnazijoje 11.25 val., ir planuotas buvo, kad vyks 45 min. Susirinko bemaz
100-120 gimnazistu (2-3 kl., moksleiviu parlamentas ir kt. mokytoja pabreze,
jog visi norintys nebuvo net ileisti, nes tiesiog jau vietos neuzteko,
sedima buvo ir ant grindu, palangiu). Paskaita vyko labai sklandziai,
Laurynas puikiai prikauste mokiniu demesi ir jie taip pat isijunge i
procesa, aktyviai dalyvavo uzduotyse, drasiai klausinejo. Ir seminaras
prabego nepastebimai. Ir ….. ka gi……., gausiai prasant mokiniams (kai
kurie net is pamokos prasesi, kad tik galetu toliau klausyti), taip pat
pritariant mokytojams, teko extra testi seminara (nors lektorius Laurynas
nebuvo tam pasiruoses, kaip minejau planuota 45 min) ir velgi siek tiek
atsinaujinus publikai (ju vel susirinko apie 100-120 zm) buvo tesiama.
Mokiniai buvo velgi labai aktyvus (be to maciau atejusiu mokytoju veidu).
Pagiriu lektoriu, jog puikiai pravede ir extra antra dali. Is viso trukome
beveik 2 val. pacio seminaro. Po seminaro mokiniai drasiai ejo ir
klausinejo, buvome tiesiog uzgulti ir prispausti nespejome atsakineti i
ju klausimus.

 Susilaukeme didziulio susidomejimo ir kvietimo, vel atvykti. kad ir ta
pacia tema.

  Antra dalis (gal ne trecia hm …) Didzdvario gimnazijoje  pradzia 15
val. susirinkusiu apie 70-80 , seminaras vyko apie 1.30 gal 1.40 val.. Po
pamoku, penktadieni!!! zinoma visi pavarge ir tai siek tiek jautesi.
Dalyvavo taip pat ir mokytoju (vienas buvo is Australijos, kuris mielai
lipo ant scenos ir dalyvavo uzduotyje). Viskas pavyko taip pat puikiai. tik
matyt del nuovargio buvo sioks toks surmulys. Laurynas velgi puikiai
susitvarke su savo darbu.

Bendrai paemus, jau yra aplankytos visos Siauliu gimnazijos, pastarosiose
prisipazinsiu, nebuvo net plakatu, bet …. norinciu buvo apsciai (noriu
dar karta pastebeti penktadieni ). Sis seminaras tikrai  buvo praktinis,
su pastoviu ijungimu auditorijus i pati procesa ir aktyviai dalyvavo, bei
replikavo apie paciu musu kuno kalba

vertinaciau 9+ 
Denis M. JCI Siauliai

Kūno kalba padeda sudaryti puikų pirmąjį įspūdį

Ar žinote, kad pirmąjį įspūdį apie žmogų susidarome per pirmąsias keletą sekundžių? Pažvelgiame į jo laikyseną, kūno signalus ir viskas pasidaro aišku. Galvoje užsifiksuoja konkretus vaizdas, su visais “privalumais” ir “trūkumais”. Per 4 minutes gauname 90% informacijos, to pilnai užtenka nuomonės susidarymui. Pakankamai subjektyvu, pasakysite, juk žmogų pažįsti tik per daugelį metų. Taip. Tačiau šis subjektyvusis vaizdas mūsų pasąmonėje ilgą laiką išliks kaip vienintelis teisingas. Tolesniame bendravime mes nesąmoningai tik ir ieškosime šį vaizdą paryškinančių spalvų ir nepastebėsime atspalvių, kurie prieštarauja pirminiam paveikslui. Pavyzdžiui, dalyvaujate vakarėlyje. Draugas jus supažindina su mergina/vaikinu. Jums ji/jis iš pirmo žvilgsnio patinka, nes jaučiate jos/jo palankumą sau, draugiškumą. Tiesiog jaučiate. Tačiau iš kur atsiranda tas šeštasis jausmas, ta nuojauta, per kur tai ateina? Aišku, per akis. Jos jau pirmomis akimirkomis fiksuoja ką tik sutikto asmens kūno signalus: nuoširdžią šypseną, atvertas rankas, palinkimą į jus, kai kuriuos mikro signalus. Akimis iš aplinkos mes gauname 87% informacijos. Todėl dažnai užtenka vieno žvilgsnio mūsų „suvokimui“ apie asmenį susidaryti. O kaip mes galime apsirikti! Juk pirmą kartą sutiktasis gali būti puikus aktorius.

Pirmo įspūdžio reikšmė – didžiulė. Galiu drąsiai teigti, kad jis didžiąja dalimi lems susitikusių žmonių tarpusavio santykius ateityje. Tarkime, susitinkate su galimu verslo partneriu. Keletas minučių bendravimo – ir suvokiate, ar pašnekovas jums palankus, ar galėsite ateityje juo pasitikėti. Dar daugiau – susidarote nuomonę, kaip jūsų kolega suvokia save santykyje su aplinkiniais. Tiesi laikysena, tvirta stovėsena, atviri galūnių judesiai, tiesus akių kontaktas, užtikrintas judėjimas šis žmogus jaučia savo vertę, pasitiki savimi. Jei tai dar sutampa su kūno signalais, liudijančiais palankumą jūsų atžvilgiu – jūsų tarpusavio santykiai ateityje greičiausiai bus grįsti pasitikėjimu, tai gali lemti puikius bendravimo rezultatus.

Tai, kaip mes atrodome ir elgiamės pirmo susitikimo metu, nepaprastai svarbu. Įvaldykite kūno kalbą ir padėsite pagrindą sėkmingiems santykiams su aplinkiniais.

Bet juk mūsų kūnas tik išduoda vidinę būseną, mūsų savęs paties savivoką – paprieštarausite. Iš tiesų, bendruoju atveju nervingi rankų judesiai, akių kontakto vengimas, mikrogestai liudija apie vidaus ir išorės nesutapimą. Bet juk galima išmokti šių išdavikiškų signalų nedemonstruoti. Kaip puikiai tai įvaldę politikai! Ar žinote, koks politikų kūno kalbos elementas išduoda meluojant? Atsakymas – sukruta politiko lūpos, pradedant kalbėti Mes tai žinome, tačiau prieš kiekvienus rinkimus vistiek jais patikime. Kodėl paprasti mirtingieji negalėtų to išmokti? Žinoma, neskatinu išmokti įtikinamai meluoti. Tik akcentuoju, kad kiekvienas gali įvaldyti savo kūno kalbą taip, kad sudarytų, kokį tik nori pirmąjį įspūdį. Tiesiog susikurkite idealiojo savęs paveikslą ir pradėkite ugdyti įpročius. Mokslininkų (Dr. R. Zajonic) įrodyta, kad sąmoningai keisdami išorę per kurį laiką pakeičiame ir vidų. Pavyzdžiui, grįžtate namo po sunkios darbo dienos. Dėl nesutarimų su verslo partneriais, vadovo spaudimo, vėluojančio atlyginimo net ir namuose jaučiate stresą, nuovargį. Prisiverskite nusišypsoti. Bus sunku, tačiau pasistenkite. Šypsokitės nuoširdžiai, „akimis“. Pakankamai ilgai tai darydami pradėsite jaustis linksmi ir atsipalaidavę. Paaiškinimas paprastas – dirbtinis raumenų (šiuo atveju veido) įtempimas keičia fiziologiją: kraujo temperatūra padidėja, padažnėja kvėpavimas. Kraujas teka į smegenis, smegenų centrai pagal kraujo temperatūrą pakeičia emocijas, vidinę savijautą. Prieiname išvados – svarbiausia ne tai, kas mes esame, bet tai, kokiais norime būti. Juk visas pasaulis – scena, o dauguma žmonių nešioja „kaukes“. Tad kodėl neužsidėjus geriausios „kaukės“? Susikurkite „idealųjį save“ ir tokiais tapkite. Pradėkite nuo kūno kalbos, pasauliui pateikite pasitinčio, žinančio savo vertę ir turinčio tikslą žmogaus įvaizdį.

Pirmasis įspūdis – sėkmingo bendravimo pamatas. Įvaldę savo kūno kalbą, išliekite tvirtus pamatus!

Laurynas Pečkaitis

Daugiafazinis miegas

Daugiafazinis miegas susideda iš trumpų miego periodų vietoj tradicinio ilgo miego. Pagal Uberman daugiafazinio miego planą, reikia miegoti po 20 – 30 minučių šešis kartus per dieną su lygiom, vidutiniškai 4 valandų, pertraukom. Tai reiškia, kad jūs miegate tik 2 – 3 valandas per parą.

Laikydamiesi šio plano, jūs einate miegoti 2 valandą ryto, 6 val., 10 val., 14 val., 18 val. ir 22 val. Ir kiekvieną kartą miegate tik po 20 – 30 minučių. Toks miegas pastoviu metu kiekvieną dieną leidžia laikytis pastovios dienotvarkės.

Kaip ši miego dienotvarkė veikia? Užima apie savaitę laiko priprasti prie jos. Normalaus miego ciklas apima 90 minučių, greitojo miego (kuriam būdingi greiti akių judesiai, pagreitėjusi smegenų kraujotaka, nereguliarus širdies ritmas, nepastovus kraujospūdis, padidėjusi kūno temperatūra) stadija pasiekiama vėliau. Greitasis miegas – svarbiausia miego stadija, kurios metu sapnuojama. Ilgą laiką negalėdami jos pasiekti, galite susilaukti rimtų neigiamų pasekmių. Daugiafazinis miegas pripratina jūsų organizmą pasiekti greitojo miego stadiją iškart pradėjus miegoti, o ne gerokai vėliau pagal ciklą. Taigi pirmą savaitę jūs jaučiate miego trūkumą, kol jūsų kūnas išmoksta prisitaikyti prie trumpesnių miego ciklų, bet po adaptacijos jūs jausitės gerai, galbūt net geriau nei kada anksčiau.

Kad priprastumėte prie naujo miego ciklo reikia disciplinos. Jūs miegosite daug mažiau laiko, todėl labai svarbu laikytis dienotvarkės ir nepraleisti nė vieno pogulio.

Žmonės, išbandę šį miego ciklą, giriasi didesniu budrumu ir energija, vaizdingesniais ir ryškesniais sapnais ir be abejo -daugybe laisvo laiko. Pasitaiko ir nesėkmių, bet tai nulėmė griežto pogulių plano nesilaikymas ir kartais per ilgas miegas. Taip pat jūs turite daugiau valgyti, kadangi daugiau laiko praleidžiate nemiegodamas. Antra vertus, ilgalaikis poveikis organizmui nėra žinomas.

Neigiama daugiafazinio miego pusė – miego planas nėra lankstus. Jūs galite atidėti pogulį nors vienai valandai vėliau, bet jei jį praleisite patirsite didelę nesėkmę ir reikės laiko atsigavimui. Tai reiškia, kad atsikėlimui jūs turite tik 3.5 valandos ir 4.5 valandos, jei, žinoma, pasistengsite. Tai gali šiek tiek apriboti jūsų pasirinkimus. Žinoma, jūs gaunate daug papildomo laiko kiekvieną dieną ir turite nuspręsti, kur jį panaudoti. 

Sėkmės bandant!

Laurynas Pečkaitis pagal
www.stevepavlina.com

Kaip keltis anksti ryte?

„Gerai yra pabusti prieš aušrą, tai žmogų daro sveikesnį, geresnį ir išmintingesnį“. Aristotelis
Norint anksti keltis, reikia naudoti teisingą strategiją. Dažniausiai naudojama bloga strategija yra ši: jūs galvojate, kad jeigu kelsitės anksčiau, jūs turite anksčiau eiti miegoti. Taigi jūs išsiaiškinate kiek laiko dabar miegate ir miego laiką paprasčiausiai atkeliate pora valandų atgal. Jei miegate nuo vidurnakčio iki 8 val. ryto, nusprendžiate gultis 22 val. , o keltis 6 ryto. Atrodo protingas sprendimas, bet taip nėra.

Yra dvi miego modelių mokyklos. Viena moko eiti miegoti ir keltis kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Tai lyg gulimasis ir kėlimasis pagal žadintuvo signalą tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Šis būdas atrodo praktiškas gyvenant modernioje visuomenėje. Mums reikia numatyti savo dienotvarkę ir turėti adekvatų poilsį.

Antrosios mokyklos atstovai sako, kad turėtumėme įsiklausyti į kūno signalus ir eiti miegoti, kada jaučiamės pavargę, o keltis kada natūraliai prabundame. Taip priartėjama prie biologijos. Abi šios mokyklos neteisios, jei rūpinatės produktyvumu. Kodėl? O todėl kad: jei jūs miegate nustatytas valandas, kartais turite eiti miegoti, kai dar nesate pakankamai pavargę. Jei neužmiegate per penkias minutes kiekvieną naktį, jūs nepakankamai norite miego. Švaistote laiką gulėdami lovoje ir nemiegodami. Kita problema – jūsų nuomonė, kad kiekvieną naktį jums reikia to paties valandų skaičiaus miegui. Ji klaidinga, nes kiekvieną dieną miego poreikis keičiasi.

Jei jūs miegate tiek laiko kiek jums liepia kūnas, greičiausiai jūs miegate daugiau nei reikia – dažnu atveju daug daugiau, pavyzdžiui, per savaitę 10 – 15 val. daugiau. Dauguma žmonių taip daro – miega ilgiau nei 8 val. per parą, kas paprastai yra perdaug. Taip pat jūsų rytas bus mažiau prognozuojamas, jei keliatės skirtingu laiku, o kadangi mūsų natūralus biolaikrodis kartais išsiderina, miego laikas gali tapti neprognozuojamas.

Geriausia išeitis yra derinti šias dvi mokyklas. Tai daryti labai lengva, dauguma anksti besikeliančių taip daro net negalvodami, bet jiems vistiek reikėjo persilaužti. Sprendimas yra toks – eiti miegoti, kada esate pavargęs, ir keltis kiekvieną rytą tuo pačiu metu su žadintuvo pagalba (visą savaitę).

Galima eiti miegoti ir tuo atveju, jei stovėdami jaučiate mieguistumą. Pavyzdžiui, galima atlikti tokį testą – jei negalite perskaityti knygos puslapio ar dviejų be užsnūdimo, eikite miegoti. Tuomet jūs užmigsite per keletą minučių. Gulimosi laikas gali varijuoti 3 valandas. Skaitymas yra puikus užsiėmimas prieš užmiegant.

Kai ryte jus prižadina laikrodis, jį išjunkite ir per keletą sekundžių atsikelkite. Negalvokite apie jį. Kuo ilgiau kelsitės, tuo labiau norėsite vėl užmigti. Todėl nesileiskite savęs perkalbami, kaip naudinga būtų dar pamiegoti, kelkitės iškart suskambus žadintuvui. Nepasiduokite pagundai dar pamiegoti.

Kai keletą dienų laikysitės šio režimo, miegas įeis į natūralų ritmą. Jei vieną naktį per mažai miegosite, kitą vakarą automatiškai tapsite mieguistas anksčiau. O jei turėsite daug energijos ir nebūsite pavargęs, mažiau miegosite. Organizmas išmoks, kada „išsijungti“, nes žinos, kada konkrečiai ryte reikės keltis.
Kaip praktika rodo, vidutiniškai per naktį miegosite 90 min. trumpiau, tačiau jausitės gerai pailsėję. Miegosite beveik visą laiką būdamas lovoje.

Visi sergantys nemiga eina miegoti, kai jie dar nėra pavargę. Jei nesate pakankamai pavargęs, kad galėtumėte užmigti tik atsigulęs, atsikelkite ir kurį laiką dar neikite miegoti. Atsispirkite miegui kol kūnas išlaisvins hormonus, veikiančius jūsų sąmonę. Jei eisite miegoti, kada esate pavargęs, o kelsitės pastoviu laiku, išsigydysite nemigą. Vakare eidamas miegoti, kai pavargstate ir pirmą dieną anksti atsikėlę galite jaustis mieguistai, bet dirbkite visą dieną ir ateinantį vakarą norėsite miego anksčiau. Per keletą dienų organizmas pats nustatys miego režimą.

Taigi, jei norite prisiversti anksti keltis (arba bent kontroliuoti savo miego režimą), darykite taip: eikite miegoti, kai jaučiatės mieguistas ir kelkitės pastoviu metu.

Laurynas Pečkaitis pagal
www.stevepavlina.com

Koks jūsų tikrasis gyvenimo tikslas?

Kaip atrasti savo gyvenimo tikslą? Nekalbu apie darbą, kasdienines atsakomybes ar net jūsų ilgalaikius tikslus. Galvoje turiu tikrąją priežastį, kodėl jūs esate čia – kodėl jūs egzistuojate?

Galbūt jūs nihilistiškas žmogus, kuris netiki, kad turi tikslą ir tai, kad gyvenimas turi prasmę. Nesvarbu. Netikėjimas tikslu neapsaugos jūsų nuo jo atradimo, kaip ir netikėjimas gravitacija jūsų neapsaugos nuo suklupimo. Tikėjimo trūkumas tiktai padarys šį procesą ilgesnį. Todėl, jei esate vienas iš tokių žmonių, pakeiskite skaičių 20 į 40 pavadinime (į 60, jei esate labai užsispyręs).

Štai istorija apie Bruce Lee. Profesionalus kovos menų aktorius paprašė Briuso išmokyti visko, ką šis žino apie kovos menus. Briusas pakėlė du puodelius, abu užpildytus skysčiu. „Pirmasis puodelis“ – tarė Briusas – „tai visos tavo žinios apie kovos menus“. „Antrasis puodelis – tai visos mano žinios apie kovos menus. Jei nori įsisavinti mano žinias, visų pirma turi išpilti savo žinių puoduką“.

Jei norite atrasti savo tikrąjį gyvenimo tikslą, pirmiausia turite atsisakyti visų klaidingų tikslų, kuriuos iki šiol žinojote (įskaitant idėją, kad jūs neturite tikslo išvis).
Taigi, kaip atrasti savo gyvenimo tikslą? Yra daug būdų tai padaryti, tačiau šis paprasčiausias. Kuo atviresnis šiam procesui būsite ir kuo daugiau iš jo tikėsitės, tuo greičiau pratimą atliksite. Nors ir esate uždaras, abejingas viskam, ar manote, kad tai išvis tik kvailas laiko švaistymas, šis testas neapsaugos jūsų nuo pratimo sėkmės, o tik užims daugiau laiko.

Štai ką reikia padaryti:
1. Paimkite tuščią popieriaus lapą ir rašiklį.
2. Viršuje parašykite, „Koks mano tikrasis gyvenimo tikslas?“.
3. Parašykite atsakymą (bet kokį), kuris šauna į galvą. Neturi būti baigtas sakinys, užtenka žodžių junginio.
4. Kartokite žingsnį, kol užrašysite atsakymą, kuris jus sugraudins. Tai tikrasis tikslas.

Štai ir viskas. Nesvarbu, ar esi savivaldybės narys, inžinierius ar kultūristas… Kai kuriuos žmones šis pratimas privers gerai jaustis. Kitiems jis gali pasirodyti labai kvailas. Paprastai tai užima šiek tiek laiko, kad „išvalytumėte” galvą nuo „griozdų“ ir socialinių klišių, kad sužinotumėte savo tikrąjį gyvenimo tikslą. Klaidingi atsakymai ateis „iš galvos“ ir atminties. Bet kai gausite teisingą atsakymą, jausite, kad jis ateina iš visiškai kito šaltinio.

Kai kuriems tikrojo tikslo paieška gali užimti valandą laiko ir daugiau. Bet jei būsite užsispyręs, po 100, 200 ar net 500 atsakymų sulauksite tokio, kuris sukrės emociškai. Jei šio pratimo niekada neatlikote, jis gali atrodyti kvailas. Tegul jums taip atrodo, tačiau darykite jį vis vien.

Proceso eigoje atsakymai gali atrodyti panašūs. Tai ne problema, rašykite viską, kas jums šauna į galvą. O jei pasieksite momentą, kai tiesiog negalėsite daugiau rašyti, pasistenkite prisiversti ir tęsti toliau. Pasipriešinimo jausmas greitai išnyks.
Taip pat atrasite, kad kai kurie atsakymai sužadina emocijas, tačiau ne tokias stiprias, kokių tikėjotės. Pasižymėkite šiuos atsakymus, kad vėliau galėtumėte panaudoti kombinacijoje. Kiekvienas jų yra tikslo dalis, bet atskirai paimti nėra visaverčiai. Tęskite.

Labai svarbu užduotį atlikinėti vienam, be aplinkinių trukdžių.
Atlikdamas šį pratimą, sugaišau apie 35 minutes ir, turiu prisipažinti, nesuradau vieno dalyko, kurį galėčiau vadinti savo gyvenimo tikruoju tikslu. Iš visų 72 punktų pasižymėjau net 20, kurie man atrodė svarbiausi. Giliau pagalvojęs sumažinau šį skaičių iki 5 – 6. Savo gyvenimo tikslą galėčiau apibrėžti taip: susipažinti su daug įvairių žmonių, būti pavyzdžiu kitiems, siekti, kad bendraudami su manimi visi jaustųsi laimingi, sukurti laimingą šeimą ir nuolatos tobulėti.

Laurynas Pečkaitis pagal
www.stevepavlina.com