Kūno kalba padeda sudaryti puikų pirmąjį įspūdį

Ar žinote, kad pirmąjį įspūdį apie žmogų susidarome per pirmąsias keletą sekundžių? Pažvelgiame į jo laikyseną, kūno signalus ir viskas pasidaro aišku. Galvoje užsifiksuoja konkretus vaizdas, su visais “privalumais” ir “trūkumais”. Per 4 minutes gauname 90% informacijos, to pilnai užtenka nuomonės susidarymui. Pakankamai subjektyvu, pasakysite, juk žmogų pažįsti tik per daugelį metų. Taip. Tačiau šis subjektyvusis vaizdas mūsų pasąmonėje ilgą laiką išliks kaip vienintelis teisingas. Tolesniame bendravime mes nesąmoningai tik ir ieškosime šį vaizdą paryškinančių spalvų ir nepastebėsime atspalvių, kurie prieštarauja pirminiam paveikslui. Pavyzdžiui, dalyvaujate vakarėlyje. Draugas jus supažindina su mergina/vaikinu. Jums ji/jis iš pirmo žvilgsnio patinka, nes jaučiate jos/jo palankumą sau, draugiškumą. Tiesiog jaučiate. Tačiau iš kur atsiranda tas šeštasis jausmas, ta nuojauta, per kur tai ateina? Aišku, per akis. Jos jau pirmomis akimirkomis fiksuoja ką tik sutikto asmens kūno signalus: nuoširdžią šypseną, atvertas rankas, palinkimą į jus, kai kuriuos mikro signalus. Akimis iš aplinkos mes gauname 87% informacijos. Todėl dažnai užtenka vieno žvilgsnio mūsų „suvokimui“ apie asmenį susidaryti. O kaip mes galime apsirikti! Juk pirmą kartą sutiktasis gali būti puikus aktorius.

Pirmo įspūdžio reikšmė – didžiulė. Galiu drąsiai teigti, kad jis didžiąja dalimi lems susitikusių žmonių tarpusavio santykius ateityje. Tarkime, susitinkate su galimu verslo partneriu. Keletas minučių bendravimo – ir suvokiate, ar pašnekovas jums palankus, ar galėsite ateityje juo pasitikėti. Dar daugiau – susidarote nuomonę, kaip jūsų kolega suvokia save santykyje su aplinkiniais. Tiesi laikysena, tvirta stovėsena, atviri galūnių judesiai, tiesus akių kontaktas, užtikrintas judėjimas šis žmogus jaučia savo vertę, pasitiki savimi. Jei tai dar sutampa su kūno signalais, liudijančiais palankumą jūsų atžvilgiu – jūsų tarpusavio santykiai ateityje greičiausiai bus grįsti pasitikėjimu, tai gali lemti puikius bendravimo rezultatus.

Tai, kaip mes atrodome ir elgiamės pirmo susitikimo metu, nepaprastai svarbu. Įvaldykite kūno kalbą ir padėsite pagrindą sėkmingiems santykiams su aplinkiniais.

Bet juk mūsų kūnas tik išduoda vidinę būseną, mūsų savęs paties savivoką – paprieštarausite. Iš tiesų, bendruoju atveju nervingi rankų judesiai, akių kontakto vengimas, mikrogestai liudija apie vidaus ir išorės nesutapimą. Bet juk galima išmokti šių išdavikiškų signalų nedemonstruoti. Kaip puikiai tai įvaldę politikai! Ar žinote, koks politikų kūno kalbos elementas išduoda meluojant? Atsakymas – sukruta politiko lūpos, pradedant kalbėti Mes tai žinome, tačiau prieš kiekvienus rinkimus vistiek jais patikime. Kodėl paprasti mirtingieji negalėtų to išmokti? Žinoma, neskatinu išmokti įtikinamai meluoti. Tik akcentuoju, kad kiekvienas gali įvaldyti savo kūno kalbą taip, kad sudarytų, kokį tik nori pirmąjį įspūdį. Tiesiog susikurkite idealiojo savęs paveikslą ir pradėkite ugdyti įpročius. Mokslininkų (Dr. R. Zajonic) įrodyta, kad sąmoningai keisdami išorę per kurį laiką pakeičiame ir vidų. Pavyzdžiui, grįžtate namo po sunkios darbo dienos. Dėl nesutarimų su verslo partneriais, vadovo spaudimo, vėluojančio atlyginimo net ir namuose jaučiate stresą, nuovargį. Prisiverskite nusišypsoti. Bus sunku, tačiau pasistenkite. Šypsokitės nuoširdžiai, „akimis“. Pakankamai ilgai tai darydami pradėsite jaustis linksmi ir atsipalaidavę. Paaiškinimas paprastas – dirbtinis raumenų (šiuo atveju veido) įtempimas keičia fiziologiją: kraujo temperatūra padidėja, padažnėja kvėpavimas. Kraujas teka į smegenis, smegenų centrai pagal kraujo temperatūrą pakeičia emocijas, vidinę savijautą. Prieiname išvados – svarbiausia ne tai, kas mes esame, bet tai, kokiais norime būti. Juk visas pasaulis – scena, o dauguma žmonių nešioja „kaukes“. Tad kodėl neužsidėjus geriausios „kaukės“? Susikurkite „idealųjį save“ ir tokiais tapkite. Pradėkite nuo kūno kalbos, pasauliui pateikite pasitinčio, žinančio savo vertę ir turinčio tikslą žmogaus įvaizdį.

Pirmasis įspūdis – sėkmingo bendravimo pamatas. Įvaldę savo kūno kalbą, išliekite tvirtus pamatus!

Laurynas Pečkaitis

Coaching Lietuvoje įsibėgėja

Coaching Lietuvoje po truputį įgauna pagreitį. Prieš naujuosius metus buvo įkurta pirmoji Baltijos valstybėse coaching’o mokykla – Baltic Coaching Centre (BCC). Prieš savaitę Vilniuje įkurta Lietuvos Coaching Asociacija (LCA). O vakar (2008 02 07) įvyko pirmasis International Coach Federation (ICF) Lietuvos skyriaus susitikimas.

Trumpai apie ICF. Tarptautinė Coaching’o Federacija (ICF) – didžiausia pasaulyje coaching’o specialistus vienijanti federacija, nustatanti standartus visai coaching’o veiklai, akredituojanti specialistus ir objektyviai vertinanti kiekvieno iš jų veiklą. Tai profesionalių, asmeninių ir verslo coaching’o specialistų draugija, kurios tikslas yra vienyti visus pasaulio coaching’o specialistus. ICF padeda žmonėms rasti specialistą labiausiai atitinkantį jų poreikius. Skatina coaching’o kaip profesijos vystymą.

ICF padalinio įkūrimas – didelis žingsnis įsitraukiant į pasaulinę coaching šeimą.

Pirmasis susirinkimas sutraukė net 26 bendraminčius iš visos Lietuvos. Aktyviai reiškėsi, bendravo, generavo idėjas ir tikslus ne tik vakaro šeimininkai – Darius Čibonis ir Oleg Kovrikov – tačiau ir visi kiti “užsikrėtę coaching virusu”. O prijaučiančių prizmė labai įvairi – nuo Finn Petersen, jau keletą dešimtmečių turinčio master coach lygį, iki pirmuosius mėgėjiškus žingsnius žengiančio jaunimo, prie kurio ir save priskirčiau. Susirinkime dalyvavo dauguma sertifikuotų coaching trenerių (pagal ICF standartus Lietuvoje jų yra 8), konsultacinių įmonių vadovai ir lektoriai, verslininkai, visi prijaučiantys naujai pasaulinei tendencijai versle ir asmeniniame gyvenime – coaching. Kai kurie iš jų jau keletą metų savo darbe naudoja coaching metodus, yra baigę Maskvoje, Sankt Peterburgo, Airijos ir kitas coaching mokyklas, tiek ICF, tiek kitų organizacijų.

Dvi coaching organizacijos per vieną savaitę. Ar ne perdaug, paklausite. Anaiptol. Tiek LCA steigime, tiek pirmojo ICF Lietuvos padalinio susirinkimo metu priėjome bendros nuomonės, kad konkurencija tarp Lietuvos coacher’ių kol kas neįmanoma. Kuo daugiau žmonių sužinos, domėsis, mokysis, skleis coaching idėją – tuo Lietuvai bus geriau.

O plėstis tikrai yra kur. Tyrimų duomenimis 70 % profesionalių coacher’ių Europoje dirba Didžiojoje Britanijoje arba Vokietijoje. Likusi didžioji dalis – Skandinavija ir kitos Vakarų valstybės. Rytų Europa – “balta dėmė” žemyno žemėlapyje.

Aš nekalbu apie visus, kurie Lietuvoje naudoja jau mada tapusį terminą – coaching. Turiu omenyje coaching profesionalus – baigusius mokyklą, turinčius sertifikatus arba bent jau priklausančius oficialiai coaching organizacijai.

Susirinkimo metu priimtas sprendimas ICF Lietuvos padalinio internetiniame puslapyje skelbti coach trenerių duomenų bazę. Visi besidomintys galės sužinoti, kurie treneriai yra licencijuoti, kokia jų specializacijos sritis ir buvusių klientų atsiliepimai. Ši duomenų bazė įneš tvarkos Lietuvos coaching padangėje, nes leis klientams būti tikriems dėl paslaugų kokybės.

Ne mažiau svarbus iškeltas uždavinys – profesinis tobulėjimas. Kas mėnesiniai susitikimai vyks coaching principu – praktikuosimės grupelėse, vieni kitus coachin’dami, keisdamiesi vaidmenimis. Dalinsimės patirtimi, padėsim vieni kitiems išspręsti konkrečias iškilusias problemas. Tai labai svarbu pradedantiems šios profesijos atstovams, tačiau ir labiau patyrusiems profesionalams, tikiu, kad “įpūs” į galvas naujų minčių.

Oficialus organizacijos pobūdis leis lengviau atsivežti į Lietuvą pasaulinio lygio coach specialistų. Tokiu būdu iš pirmų lūpų sužinosime pasaulines tendencijas, sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria labiau patyrę mūsų kolegos. Tačiau svarbiausia – gausime progą perimti jų ilgametę patirtį.

Susirinkimo dalyvių sudėtis parodė, kad lietuviško coaching’o išskirtinis taikinys šiandien yra verslas. Tačiau tikiu, kad ateis diena, kai savo gyvenimo trenerius turės dauguma Lietuvos žmonių ir kreipsis į juos gyvenimiškais klausimais.

Padaryta graži pradžia. Reikia tik nesustoti, tobulėti ir sėti coaching’o sėklą dėl šviesesnės Lietuvos žmonių ateities.

Laurynas Pečkaitis